Naujienos

Tęsiama kurapkų globos akcija 2012-12-24

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2012 metais paskelbė kurapką „Metų paukščiu“. Šios akcijos pagrindiniai tikslai buvo atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją kurapkos populiacijos būklę šalyje.
Akcijos metu, be visuomenės informavimo apie sparčiai nykstančią rūšį ir jos apsaugos problemas, praeitą žiemą buvo organizuojamos žiemojančių paukščių lesinimo akcijos bei apskaitos. Surinkti duomenys parodė tikrąją, deja liūdną dabartinę kurapkos būklę šalyje.

Trumpai apie paukštį. Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes. Lietuvoje ji siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su pievomis, ganyklomis, jose įsiterpusiais želdinių ploteliais, kas sudaro palankias sąlygas auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, nykstant tradiciniam kaimui, intensyvėjant žemės ūkiui ir įsivyraujant dideliems monokultūrų plotams, tapo sparčiausiai nykstančia agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Kurapka (Perdix perdix). Jono Bilinsko nuotrauka www.naturephoto.lt

Tai patvirtino ir kurapkų apskaitų 2011-2012 m. žiemą rezultatai. Nors tyrimus sukomplikavo klimatinės sąlygos: iki sausio vidurio nebuvo ištisinės sniego dangos (kurapkų apskaitas tokiomis sąlygomis vykdyti sudėtinga), surinkti duomenys parodė prastą rūšies būklę šalyje. Apie stebėtus paukščius viso buvo gauta informacija iš kiek daugiau nei 20 Lietuvos vietų, kur apskaitos vykdytos gruodžio-kovo mėnesiais. Taip pat gauta 10 pranešimų, jog kurapkų stebėjimų vietose neaptikta. Surinkti duomenys parodė ženkliai mažesnę kurapkų gausą nei ankstesniais metais. Teritorijose, kur anksčiau šie paukščiai buvo stebėti reguliariai, jų nepavyko aptikti (Kauno, Pakruojo, Radviliškio r., Vilniuje). Pasak kalbintų medžiotojų, ženklus kurapkų gausos sumažėjimas pastebėtas po 2011 m. veisimosi sezono (matomai, dėl prasto veisimosi sėkmingumo). Tačiau atskirose vietose (ypač Žemaitijoje ir Aukštaitijoje), praeitą žiemą buvo registruoti žiemojančių paukščių būreliai. Taigi, rūšiai dar negresia išnykimas, nors nykimo tempai verčia labai sunerimti. Juolab, kurapkos sparčiai nyksta ir aplinkiniuose kraštuose, todėl negalime tikėtis paukščių imigracijos iš kaimyninių regionų.

Papildomo optimizmo praeitą pavasarį teikė faktas, jog Lietuvoje buvo stebimas ženklus lapių (pagrindinio kurapkų plėšrūno) sumažėjimas. Kadangi kurapkos dėda itin gausias dėtis, esant geram veisimosi sėkmingumui, populiacija turi galimybę atsikurti. Taigi, viskas priklausė nuo sąlygų praeitą vasarą, kurios tikrai nebuvo palankios rūšiai (ypač jauniklių išgyvenimui) – lietingi orai, mažai saulėtų, šiltų dienų ir pan. Todėl, norint įvertinti ar kurapkų populiacija nors kiek atsistatė Lietuvoje, reikalingos naujos jų apskaitos. Įvertindami rūšies retumą, šią žiemą planuojame taikyti paprastesnę apskaitų metodiką: vietoje maršrutinių apskaitų naudoti ištisinę rūšių stebėjimų registraciją. Jos esmė – suregistruoti visus, kad ir atsitiktinai, pastebėtus paukščius ar jų būrelius, o jei tas pats būrelis stebinas reguliariai (laikosi prie namų ir pan.), registruoti būrelio išgyvenimo rodiklius.

Rudoji lapė (Vulpes vulpes) pagrindinė kurapkų plėšrūnė. Renato Jakaičio nuotrauka www.naturephoto.lt

Esant ištisinei sniego dangai, kurapkų apskaitą atlikti nėra sunku. Paukščių pulkeliai matomi iš toli, juos lengva pažinti. Šiuo atveju svarbiausia pasižymėti stebėjimo tikslią vietą, datą ir aptiktų paukščių skaičių. Taip pavyktų ne tik nustatyti rūšies paplitimą, bet ir įvertinti jų bent apytikrią gausą žiemą. Kadangi kurapkos gyvena sėsliai, pastoviai lankant jų  aptikimo vietas (nebūtinai maitinimo), tikėtina, kad ir vėl pavyks rasti žiemojančius paukščius. Tokiu atveju reikėtų stebėti kaip išgyvena kurapkų būrelis per žiemą. Kurapkų skaičius pulkelyje gali būti skaičiuojamas kas 10-20 dienų. Pageidautina, kad stebėjimų rezultatai būtų surašyti į „Kurapkų būrelio išgyvenimo apskaitos kortelę“: Tačiau svarbi nors ir bendra informacija kiek paukščių būrelyje pastebėtą pirmosios registracijos ir kiek paskutinės metu (nurodant registracijų datas ir stebėjimų vietą).

Atliktų apskaitų duomenimis, Europos Sąjungos mastu kurapkos populiacija per trisdešimt metų dėl įvairių priežasčių sumažėjo net 82%. Lietuvoje ar kitose šiaurinio rūšies arealo paplitimo šalyse, ženklią žalą daro atšiaurios žiemos, kuomet prarandama žymi populiacijos dalis. Aišku, papildomai jų gretas praretina ir palaidi šunys ar katinai (kurie įveikia žiemą nusilpusius paukščius). Todėl reikia, kiek įmanoma, sumažinti neigiamą žiemos poveikį, ką galima pasiekti, pirmiausiai, lesinant paukščius. LOD sekretoriatas ir aktyviausi nariai jau 2012 m. ėmėsi iniciatyvos organizuoti šalies masto žiemojančių kurapkų lesinimo akciją, tam įrengiant specialias slėptuves ir organizuojant kurapkų šėrimą. Į šią akciją buvo įtraukiami ne tik LOD nariai, bet ir kaimo žmonės, medžiotojai. Gaila, kad nemažai jų daliai teko nusivilti, nes kurapkos jų įrengtose slėptuvėse taip ir nepasirodė. Dėl to buvo „kalta“ pirmiausiai besniegė žiema ir, savaime sprantama, rūšies retumas. Todėl šiais metais siūlome kurapkų slėptuves įrengti ir lesinimą organizuoti tik tuo atveju, jei pastebėtas žiemojančių paukščių būrelis. Taip išvengtumėm bereikalingų pastangų slėptuves įrengiant kur nėra žiemojančių kurapkų, o taip pat, lesinimą pradėti tik susiformavus sniego dangai, kuomet kurapkoms sunku surasti natūraliai aptinkamo maisto. Ypač aktyviai galėtų talkinti medžiotojai ir ūkininkai, kurie dažnai lankosi medžioklės ūkiniuose plotuose ir mato ar pasirodė žiemojančių kurapkų būreliai. Todėl kviečiame visus šalies gyventojus (ne tik ornitologus) nepamiršti šio sparčiai nykstančio paukščio globos. Tam tereikia įrengti iš eglės šakų nesunkiai padaromas slėptuves ir pasirūpinti, kad jose netrūktų kurapkoms skirto lesalo – grūdų (gali būti pernykščių) ar net jų išvalų. Nesudėtingos konstrukcijos slėpuves (žiūrėti nuotrauką ir brėžinius) reikėtų įrengti ten, kur laikosi žiemojančios kurapkos.

Rašyti komentarą
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)

Lankytojų komentarai
zenonas 2013-05-25 22:10

man atrodo netik kurapkosniksta dirbu gamtoje isstisus metus ir pastebejau tuose vietose kur kadaise buvo daug kurapku tai reiskia 3 km ilgio ir 1km plocio pries 2 m. galima sutikti apie 6 burelius siemet ziema tik viena sutikau apie 16 vnt., bet ir sarkos isniksta kodel

Darius2013-01-29 13:01

Laba diena, Man atrodo,kad reikėtų atitinkamoms institucijoms imtis iniciatyvos kurapkėles apgyvendinti aptvertuose draustinuose,gal taip padidėtų populiacija. Pagarbiai Darius