Naujienos

ES Parlamentas nubalsavo už besaikės žvejybos pabaigą 2013-02-12

Kuomet europarlamentarai prabalsavo už žuvininkytės politikos reformas, Žaliųjų partijos nariai rankose laikė plakatus, kuriuose žuvis sakė „ačiū“.  Patrick Seeger nuotrauka.

2013 m. vasario 6 d. tapo svarbi žuvininkystei ir visai jūros aplinkai. Būtent šią dieną Europos Parlamentas balsų dauguma (502 balsavo „už“ ir 137 „prieš“) nusprendė iki 2015 m., nutraukti besaikę ir nesubalansuotą žvejybą, sudarant sąlygas iki 2020 metų atsikurti pereikvotiems žuvų ištekliams. Džiugu, kad Lietuvoje išrinkti europarlamentarai daugumoje (10 iš 12) taip pat pritarė šiems pokyčiams.

Tai nuostabi žinia žuvims, nes bus nutraukta dešimtmečius trukusi besaikė ir nesubalansuota žvejyba, alinusi Europos jūrų ekosistemas.

“Tai istorinis Europos Parlamento sprendimas” – komentavo Johanna Karhu, pasaulinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International Europos padalinio darbuotoja, atsakinga už ES Jūrinių ir žuvininkystės reikalų politiką. „Didžioji Europos parlamentarų dauguma įsiklausė į ES piliečių pageidavimus ir savo balsais išgelbėjo mūsų jūrų gyvybes“ – tęsė Johanna.

Iš tikrųjų Europos Parlamentas padarė istorinį žingsnį šioje srityje ir politikai pirmą kartą balsavo už nesaikingos žuvininkystės pabaigą, nustatė aiškų tikslą, kad būtų atkurti pereikvoti žuvų ištekliai bei užbaigta daug lėšų reikalaujanti dirbtinimo įžuvinimo praktika. Visos priemonės užtikrins jūrinių ekosistemų apsaugą, kurių svarbi dalis yra ir paukščiai. Europos parlamentas taip pat pritarė griežtai reikalavimų laikymosi kontrolei, žvejybos laivyno pajėgumų objektyviam įvertinimui ir sumažinimui, siekiant priderinti žvejybos laivyno galią su galimais žuvų ištekliais. Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių nesilaikymas valstybėms lems paramos žvejybos laivynams atšaukimą. Jeigu jūrų ekosistemoms iškiltų grėsmė, ES šalys narės galės imtis neatidėliotinų priemonių tvarkant žuvininkystės pramonę.

BŽP reikalaus laikytis gerojo valdymo principų, atlikti poveikio aplinkai vertinimus bei dalyvauti siekiant geros aplinkos būklės pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD). Parlamentas taip pat balsavo už žuvų išteklių atsikūrimo jūrinių akvatorijų įsteigimą (jei reikia, steigiant Saugomas jūrines teritorijas). Galiausiai, smulkūs priekrantės žvejai turės lengvatines teises į žvejybą ir, tikimasi, kad tai padės pagerinti nedidelių žvejybos bendruomenių pragyvenimo šaltinius.

Artėjant minėtam balsavimui, visuomenė pateikė daugybę griežtų pareiškimų ir peticijų dėl plataus užmojo žuvininkystės politikos reformos, pavyzdžiui, per „Paint-a-Fish“ kampaniją, kurią taip pat palaikė Birdlife International. Grupė labai motyvuotų Europos Parlamento narių taip pat nuoširdžiai ėmėsi šios reformos palaikymo iniciatyvos ir įtikino didžiąją daugumą europarlamentarų palaikyti šią ambicingą reformą. Lobizmo srityje taip pat daug dirbo ir Lietuvos ornitologų draugija bei Lietuvos gamtos fondas.

„Parlamentas vadovavosi piliečių raginimais ir pasielgė teisingai, deja, bet atrodo, kad kai kurių šalių narių už žuvininkystę atsakingos institucijos sutelkė dėmesį tik į trumpalaikius politinius tikslus“, - teigė Ariel Brunner, BirdLife Europe padalinio Europos Sąjungos politikos vadovas.

Europos parlamento balsavimo rezultatai siunčia aiškią žinią šalių Vyriausybėms, kad jos turi laikytis lankstesnės pozicijos ir siekti numatytų ambicingų tikslų, apsaugant dabarties ir ateities kartų interesus.

Rašyti komentarą
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)

Lankytojų komentarai